Baltic Sea Region Interreg III B

[LT] [EN] [LV]

Kontaktai

Sveiki atvykę!

Pagrindinis puslapis

Projektai

Įdomybės

"Žodis "ačiū" – labai paprastas. Bet jame telpa visos mūsų šeimos širdys ir padėka visiems visiems, kurie mūsų šeimai padovanojo stebuklą", - sako dėkodama lrytas.lt skaitytojams mažojo Kornelijaus Balčiaus mama.

Plačiau

PRANEŠIMAS SPAUDAI

Kurčias vaikas – ne pasmerktasis        VL žurnalistė Aušra Pocienė

       Kasmet Lietuvoje vienas iš tūkstančio vaikų gimsta kurčias ar neprigirdintis, dar trims keturiems klausa sutrinka per pirmuosius gyvenimo metus. Anksti nustatyta liga, modernios klausos priemonės ir specialusis ugdymas kurčiam vaikui leidžia gyventi visavertį gyvenimą.

       Nesiskiria nuo bendraamžių

I.Šimanauskė neabejoja, kad abu jos vaikai mokysis bendrojo lavinimo mokyklose kartu su sveikaisiais ir klausos negalia nesutrukdys jiems pasiekti visko, ko patys norės. Raimundo Šuikos nuotrauka

       Jei ne ant ausyčių uždėti klausos aparatai, niekada neįtartum, kad metų ir trijų mėnesių Kajus turi klausos negalią. Gražus baltapūkis berniukas guviai reaguoja kalbinamas ir pats nuolat čiauška. „Ačiū“, „atia“, „bolia“, „tete“, „mama“ – tai žodžiai, kuriuos jis jau žino ir aiškiai taria. Vaikas visiškai niekuo nesiskiria nuo bendraamžių.

       Neprigirdėjimas jam nustatytas vos tik gimus, nes mama vilnietė Indra Šimanauskė jau žinojo, kad taip gali atsitikti. Šeima skaudžiai pavėlavo gimus pirmajam sūnui Benui, kuriam neprigirdėjimo negalia buvo nustatyta gerokai vėliau, kai tėvai ir auklėtoja pastebėjo, jog darželį pradėjusiam lankyti vaikui "kažkas yra".

       "Nors pati neprigirdžiu, Beną auginome kaip sveiką vaiką. Aš ir mano tėvai buvome įsitikinę, kad ligą sukėlė gripo komplikacija ir ji nėra genetiškai paveldima. Klausos negalią man nustatė tik pirmoje klasėje po gripo komplikacijų, kurios iš tikrųjų, kaip vėliau paaiškėjo, tik sustiprino įgimtą klausos pažeidimą", – pasakojo 37-erių metų moteris, pati nešiojanti klausos aparatą.

       I.Šimanauskė sakė tiesiog nežinojusi, kad nereikia laukti iki trejų metų, kai vaikas jau pradės gerai kalbėti, kad jam būtų diagnozuota liga. Laiku atlikti tyrimai ir modernios technologijos klausos pažeidimus leidžia nustatyti ką tik gimusiam kūdikiui.

       Daugelyje pasaulio šalių visuotinai tikrinama naujagimių klausa, kad pažeidimai būtų nustatyti kuo anksčiau. Lietuvoje privalomai tikrinami tik tie naujagimiai, kurių šeimoje yra kurčiųjų arba neprigirdinčių, neišnešioti kūdikiai arba jei mama nėštumo metu sirgo infekcinėmis ligomis, nuo jų buvo gydomas ką tik gimęs kūdikis. Visuotinę patikrą ketinama pradėti tik nuo 2012-ųjų.

       Kuo anksčiau, tuo geriau

       Tas nežinojimas ir visuotinės patikros nebuvimas atsiliepė ir jos sūnui Benui. Vaikas iš pradžių mažai kalbėjo ir tik nuo trejų su puse metų, pradėjus nešioti klausos aparatą ir intensyviai dirbti su surdopedagogais, jo kalba kur kas pagerėjo.

       Jaunėliui Kajui klausos pažeidimas buvo diagnozuotas anksti, nuo penkių mėnesių vaikas nešioja klausos aparatus, kartą per savaitę darželyje kartu su mama lanko specialius surdopedagogės vedamus užsiėmimus, todėl jo suvokimas, kalba ir bendras vystymasis niekuo nesiskiria nuo bendraamžių. Kuo anksčiau nustatomos klausos problemos, tuo rezultatai būna geresni.

       Tačiau Indra sako, jog dirbti su neprigirdinčiu vaiku reikia daug ir nuolat. Vaikas mokomas klausytis garsų, atpažinti juos, be to, jam reikia parodyti, iš kur tas garsas sklinda. "Įsivaizduokit, jog kurčiam ar neprigirdinčiam vaikui garsai iš pradžių skamba taip, kaip mums kinų kalba", – vaizdingai palygino moteris.

       Priežastis – genų mutacija

       Ji neabejoja, kad abu jos vaikai mokysis bendrojo lavinimo mokyklose kartu su sveikaisiais ir klausos negalia nesutrukdys jiems pasiekti visko, ko patys norės.

       Indra šiandien jau tiksliai žino, kad jų šeimą persekiojančios ligos priežastis – genų mutacija. Genetiniai tyrimai parodė, kad pažeistą geną turi ne tik ji, bet jo nešiotojas yra ir jos vyras. Tokiu atveju yra 50 proc. tikimybė, kad vaikai gali gimti sveiki. "Mes dar galime sulaukti visiškai sveiko vaiko. Tiek pat šansų turi ir mūsų vaikai", – optimistiškai kalbėjo I.Šimanauskė.

       Su savo negalia išmokusi gyventi moteris neslepia, jog iš pradžių buvo nelengva susitaikyti su jų šeimą užgriuvusia bėda. Labai padėjo vyro supratingumas ir parama, artimųjų palaikymas. Ne paslaptis, kad dėl įvairių vaikų negalių išsiskiria net 50 proc. šeimų.

       "Kai šiandien girdžiu mamas raudančias "ką daryti – mano vaikas negirdi", labai gerai jas suprantu, bet sakau, kad kuo greičiau eitų pas gydytoją ir pradėtų su vaiku dirbti. Kiekviena praleista diena gali labai brangiai kainuoti. Tą skaudžią pamoką augindama pirmąjį sūnų gerai išmokau", – sakė I.Šimanauskė.

       Diagnostika – tik darbo pradžia

       Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytojos audiologės Jekaterina Byčkovos teigimu, kuo anksčiau diagnozuoti kurtumą ar klausos pažeidimus labai svarbu, nes nuo to priklauso neįgalaus žmogaus viso gyvenimo kokybė. Daug vilčių dedama į po metų šalyje ketinamą pradėti visuotinę naujagimių klausos patikrą, tačiau savalaikė diagnostika – tai tik sunkaus darbo pradžia.

       "Bėda ta, kad, naujagimiui nustačius klausos sutrikimą, kai kurie tėveliai su vaikais tiesiog neatvyksta pas specialistus, laiku neatlieka tyrimų, nesilanko pas surdopedagogus, vaikai nenešioja klausos aparatų, todėl nesivysto jų kalba. Mes, gydytojai, kartu su socialiniais darbuotojais, pedagogais patys skambiname jiems, raginame atvykti į patikrą.

       Kodėl taip yra? Pirmiausia tėvams labai sunku susitaikyti su mintimi, kad jų vaikas negirdi. Dažniausia klausos negalios priežastis – genų mutacija, kai visiškai sveikų žmonių šeimoje staiga gimsta vaikas,turintis klausos pažeidimų. Tėvai netiki diagnoze, dažnai net vyksta tikrintis į užsienį, nieko nedaro, tikisi stebuklo. Taip prarandamas brangus laikas, reikalingas darbui su tuo vaiku, mokant suprasti kalbos ir aplinkos garsus, ugdant kalbą", – sakė gydytoja.

       Medikę stebina, kad kai kurie šeimos gydytojai kalbos raidos sutrikimų turinčių vaikų taip pat neskuba siųsti pas specialistus. Neva jiems dar anksti tikrinti klausą. Bet ją tikrinti gali būti tik per vėlu.

       "Svarbu, kad tėveliai suprastų, jei dvejų ar trejų metų vaikas kalba prastai, ne viską supranta, nereaguoja į paliepimus, būtina patikrinti jo klausą. Geriau ateiti nei neateiti pas specialistus", – patarė J.Byčkova.

       Veikti būtina tuoj pat

       Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos PAGAVA pirmininkė Rima Sitavičienė tikisi, jog, įvedus visuotinę naujagimių patikrą, šalyje bus sukurta ir koordinuotai veikianti specialistų pagalbos sistema.

       "Turime daug gerų specialistų – medikų, psichologų, socialinių darbuotojų, surdopedagogų, bet kiekvienas dirba atskirai, nėra sistemos. Norvegijoje, pavyzdžiui, vos tik vaikui nustatomas kurtumas, su tėvais per dvi savaites susisiekia specialistų grupė, vadinama "Tuoj pat". Joje – medikas, psichologas, specialusis pedagogas, kurie toliau, jei tėvai pageidauja, ir teikia jiems visokeriopą pagalbą", – sakė R.Sitavičienė.

       15 metų Vilniuje veikianti bendrija PAGAVA kartu su panašiomis tėvų organizacijomis Kaune, Tauragėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Jurbarke bei Palangoje vienija šeimas, auginančias vaikus, turinčius klausos negalią, ir teikia joms įvairią informaciją, konsultacijas, mokymus, paramą.

       Kodėl paaugliai kankina save ir kitus?

       Pačiais nelaimingiausiais gyvenimo etapais laikoma paauglystė ir senatvė. Emocinės paauglių problemos neretai prilygsta psichinės ligos simptomams.

       Paauglystės periodas pastaruoju metu vis ilgėja. Gyventi darosi sudėtingiau ir norint tapti suaugusiu žmogumi reikia išmokti daugiau, o ilgiausiai paauglystė užtrunka kūrybingiems žmonėms.

       Jau kuris laikas stebimas išskirtinis dėmesys paaugliams, bet kažin ar tai sumažino su jais susijusias problemas. Kodėl net ir protingiems tėvams juos taip sunku suprasti? Kas dedasi paauglio viduje?

       Paauglio vidinio pasaulio logika

       Mažo vaiko ego visiškai ištirpęs bendroje tėvų šeimos „ego masėje“, bet net jis bando atsiskirti nuo šeimos. Savo „aš“ įtvirtinimo simboliu galima laikyti tokį žaidimą kaip „štabo statymas“. Štabas - tai vidinis pasaulis, iš kurio žiūrima į išorę, mano štabas - mano asmenybė.

       Paaugliai būna įvairūs: maištaujantys, idealistiški, hedonistiški, psichopatiški. Svarbiausias paauglio psichologijos požymis - „aš“ nusilpimas. Paauglys suvokia, kad kažkas tarsi pakeitė jo kūną ir pakeitė jo draugus. Kai labai keičiasi gyvenimo aplinkybės, visi mes jaučiamės pažeidžiami, bandome rasti bendraminčių, suvokti, kam pritarti, o kam priešintis.

       Įžengęs į paauglystę, vaikas atranda savo vidinį pasaulį, kuris jam atrodo reikšmingas ir nepanašus į niekieno kito. Norisi išsikalbėti patikimam žmogui, todėl patys geriausi draugai dažniausiai lieka iš mokyklos ir studijų laikų. Nuomonės kol kas trapios, netvirtos. Kodėl paaugliai taip gina savo nuomonę? Kadangi nėra ja garantuoti.

       Vienas iš būdų pakelti savęs vertę - tai priklausymas grupei, kurioje galima pažeminti silpnesnius, kautis prieš bendrą priešą, „susilieti“ su stipriu lyderiu. Buvo atliktas tyrimas: psichologai apklausė kelių klasių mokinius, kokio naujoko jie norėtų. Paaiškėjo, kad jie norėtų žmogaus, turinčio „atpirkimo ožio“ savybes.

       Bet kai kuo paauglys aiškiai stipresnis už suaugusį žmogų. Suaugusio žmogaus pasaulis jau nusistovėjęs, inertiškas, o paauglys - nuolatiniame judėjime, jo viduje - netvarka ir chaosas, bet taip ir turi būti. Paaugliai drąsūs, lengvai atsisako priėmimo, linkę rizikuoti, prisitaiko ir keičiasi. Chaoso tolerancijos ir “gajumo“ jam galima tik pavydėti.

       Kaip paaugliai užgauna suaugusiųjų silpnas vietas?

       Paauglystėje vaikas pradeda pastebėti, jog tėvams ne pro šalį būtų išspręsti savo problemas, o ne kontroliuoti vaikus. Tuo tarpu mums, suaugusiems, sunku, kai pastebime, kad vaikuose atsiranda savybės, kurių mes stengiamės nematyti ir atsikratyti savyje. Pvz. paauglio seksualumas užaštrina klausimą, ar jo tėvai realizavosi seksualiai. Jei tuo metu tėvai, išgyvena vidurio amžiaus krizę, vaiko paauglystė yra puiki galimybė manyti, kad viskuo kaltas paauglys. Todėl, tik atkreipę dėmesį į savo pačių gyvenimą, galime padėti paaugliui. Vaikai mus „veda iš proto“ ir tada, kai jie elgiasi taip, kaip mums vaikystėje neleisdavo elgtis ir nori, jog mes rūpintumėmės jais taip, kaip mumis niekas nesirūpino. Galų gale, naujovės vaiko madose, menuose labai aiškiai parodo, kad tėvų metas šiuolaikiniame pasaulyje jau praeina.

       Bet jeigu vaikai nesipyks su tėvais, jie neišeis iš tėvų namų ir pasaulis išnyks. Vaikas, kuris išdrįsta maištauti, turi jaustis mylimas, kad taip rizikuotų. Blogiausia, kai paauglys neatsiskiria nuo šeimos. Priklausomybė nuo šeimos gali pasireikšti ir per neigiamas emocijas- vaikas negali nustoti pykti ant tėvų, vietoj to, kad kurtų savo gyvenimą

       Ekstremalios problemos

       Itin problematiški paaugliai tampa destruktyvūs arba visai išstumia savo agresiją - tokie vaikai labai patogūs tėvams, bet pasipriešinimas niekur nedingsta, tiesiog jis pasireiškia vėliau. Ar nusivylusiam paaugliui gali grėsti savižudybė, galime nustatyti, įvertindami jo šeimą - tam tikro tipo šeimose savižudybės įvyksta dažniausiai.

       Pirmoje grupėje yra šeimos su daugybinėmis problemomis - tai mirtys, ligos, skyrybos. Šeimos nariai pergyvena stiprias neigiamas emocijas, vaikais nesirūpinama, o vienas iš vaikų paprastai tampa auka, ant kurios tėvai “išpila” neigiamas emocijas.

       Antra šeimų grupė - šeimos, kuriose vienas iš vaikų yra nenorimas ir atstumiamas. Atstūmimas gali pasireikšti meilės - neapykantos kaitaliojimusi, nuolatiniu vaiko ignoravimu. Pvz. vaikui tiesiai sakoma: „Gaila, kad tu gimei. Kol tavęs nebuvo, viskas buvo gerai“. „Atsilikusio sūnaus ji tiesiog negali pakęsti. Jau po pusvalandžio bandymo su juo užsiimti ji ima šaukti ne savo balsu, kaip jos mama ant jos šaukdavo. Kai gimė, jis buvo penkių mėnesių ir svėrė pusantro kilogramo. Gydytojai kas dieną kaip susitarę giedojo: jis neišgyvens, o jei išgyvens, bus visiškas invalidas, aklas, silpnaprotis ir jūs visą gyvenimą turėsite juo rūpintis. Ji slapta melsdavosi, kad jis neišgyventų.“

       Trečia grupė - šeimos, kurios stengiasi atskirti vaikus nuo aplinkinio pasaulio, kelia griežtus reikalavimus, bet nesuteikia jokios meilės ir šilumos. „Kai grįžtu iš miesto namo, aš turiu skambinti telefonu mamai, sakydama: ar įleisi mane į namus, aš pavėlavau pusę valandos? Vieną kartą ir neįleido, prasėdėjome su draugu visą naktį jo mašinoje pasišildydami.“

       Ketvirtas šeimų tipas - visi teigiami vaiko ryšiai su tėvais priklauso nuo vaiko laimėjimų, todėl net mažytė nesėkmė sukelia vaikui baisų stresą. Pvz. „Sūnus nuo 5 metų groja fortepijonu pas garsų meistrą, tampa daugelio konkursų laureatu, mokosi vien 10-tukais ir neturi jokio laisvalaikio. Bet 10 klasėje jam prasideda rankos atrofija. Jis nustoja miegoti, pakliūna į psichiatrinę ligoninę po bandymo nusižudyti. Grįžęs iš ligoninės jis tik sėdi namie ir sprendžia rebusus, jau trys metai kaip negalėdamas baigti mokyklos.“

       Kaip padėti paaugliui?

       Dažnai tėvai įsivaizduoja žiną, ką jaučia jų vaikas - pvz. stebi jį, ieškodami blogio požymių. Kai klausiame paauglį apie jo jausmus, jis dažnai atsako „ nežinau“. Kodėl? Kai kurie žmonės ir užaugę bijo parodyti blogus jausmus, kadangi vaikystėje įprato slėpti juos nuo tėvų, bijodami bausmės. Labiausiai paauglys dėkingas tiems suaugusiems, kurie bando atspėti, ką jis jaučia. Svarbiausia, ko reikia išmokti - išmokti atsiminti savo paauglystę - tolimą nerimą, nuoskaudas, brangiai perkamą meilę. Taip pat labai svarbu suvokti paauglį kaip besikeičiantį žmogų. Pagalvokime apie save – kokių savybių mes stokojome paauglystėje, o po to įgijome?

       Paauglystės atgarsiai ilgam išlieka mumyse. Tai polinkis nuolat sakyti “ne”, per didelė priklausomybė nuo artimųjų, noras šokiruoti kitus, liguistas susirūpinimas išvaizda, noras sužavėti kuo daugiau vyrų (moterų) ir dar daug kitų problemų. Retas suaugęs paauglystę “išaugo” visiškai, todėl paauglių elgesys mus taip stipriai veikia.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/mokslas_ir_technika/mokslas/2012aisiais_musu_laukia_vieni_nemalonumai/

Galvos smegenys

........................................................................

Projektą Sutrikusios klausos jaunuolių ir jų šeimų organizacinių gebėjimų stiprinimas (SOS Kurtieji) iš dalies finansuoja
Europos Sąjungos Bendrijų Iniciatyvos Baltijos jūros regiono INTERREG III B Kaimynystės programa.
Svetainė sukurta finansiškai parėmus Europos Sąjungai.
Svetainės turinys yra visiška bendrijos PAGAVA atsakomybė
ir jokiomis sąlygomis negali būti vertinamas
kaip Europos Sąjungos pozicija.